čeburekai

mano firminis patiekalas ir nukelta kepurė prieš ČEBUREKUS ;)

o aš pasidariau skubanti pažadų pyldytoja :) Rima paskelbė naują "prijuostės" temą, o ji skamba labai gražiai ir išdidžiai - mano firminis patiekalas - vis galvoju reik įdėti savo skanėsto receptėlį ir pasidalinti tuo gėriu su visais, bet vis neprisiruošiu, tad dabar labai puiki proga :)

vis galvodama ką pagaminti naujo ir įdomaus, dažnai gaunu nuo vyro pylos, kad išradinėju jau išrastą dviratį, bet kartais tie atradimai taip prilimpa ir taip limpa, kad tampa nuolat pageidaujami ir laukiami pietų sąraše, taip nutiko ir tą kart kaip baimindamasi išmėginau namuose padaryti ČEBUREKUS :) ir šie skanieji pyragiukai tapo mūsų šeimos skanėstu, tai juos ir ėmiau vadinti savo firminiu patiekalu, mokyti draugus ir kolegas pasigaminti čeburekus :)

aišku manau daugelis kepa, tiksliau reiktų sakyti, verda, bet žinau, kad kaip ir kiekviename patiekale yra vis kitokios, vis naujos gudrybės ir būdai...mano čeburekai su varškine tešla - jie mums patys skaniausi :) bandžiau tai vienokią tai kitokią tešlą, bet ši prilipo ir tapo firmine ;) močiutė net kleboną jais vaišino, vat iki kokio masto mano čeburekai nukeliavę :D


taigi tadam tadam:
tešlai reikės:
200 g. varškės;
1 kiaušinis;
po 0,5 šaukštelio druskos, cukraus ir nugesintos sodos;
2 šaukštai aliejaus;
miltai (kol tešla ima minkytis)

įdaras:
200-300 g. faršas (čia jau pagal pageidavimą, bet jis turi būti su riebaliuku);
prieskonių (druskos, pipirų);
šaukštas grietinės;

virti 0,5 -1l aliejaus.
iš šio kiekio išeina apie 8 vidutinio dydžio čeburekai.

tešlą suminkome iš minėtų produktų, tešla turi būti minkoma, bet ne kieta, aliejaus pilti, kad nesigertų verdant riebalai ;)
į faršą dedame grietinės, kad viduje čeburekas būtų sultingas ir prakandus bėgtų tas skystimėlis ;)


na va tešlą kočiojame, ant jos išspaudžiame apskritimą, uždedame faršo šaukštą ir užlenkę šakute apspaudome kraštukus, tada dedame į aliejų ir verdame kol gražiai apskrunda.

gaminame sultinį ir skanaujame su čeburekais ;)

o kada čeburekai išverda labai gaila išpilti aliejų, tada perku, būtinai nepjaustytos, duonos. Ir nebųtų nieko lyg ir ypatingo visi kepa česnakinę duoną tik va mano "firminis" manevras duonos kepime yra jos paruošimas, aš ją pjaustau plonai plonai ir verdu aliejuje,

duonytė susiraito tampa traški traški ir tada kol ji karšta reikia skubėti įtrinti česnaku, nes kitaip subyra duona į "šukes" :)
va va va kokia plona duonytė su daugybe skylučių prieš šviesą :)


vaišinkitės ;)