Iš rankdarbių skrynios

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

žuvies vyniotinis

vyras - žvejys... visada galvojau kaip gerai, tokia moteris visada turi žuvies kiek tik nori, bet kaip pati turiu tokį vyrą, anksčiau nebuvo toks entuziastas, paskutiniu metu labai jau įniko į šį pomėgį, šiaip sakyčiau gal reiktų susirūpint, bet namo su kilbukais grįžta kurių parduotuvėj nė su žiburiu nerasi :)))) tai va bet ta upinė žuvis ne toks ir smagus malonumas kaip gali pasirodyti, joje tiek ašakyčių, kad nelieka nieko kito kaip tik kepti katlietus :) bet kiek gi juos gali valgyti, tad nutariau iš tų žuveliokų vyniotinį padaryti ir visai nesigailėjau labai geras gavosi ;)

taigi reikės man iš tokio kiekio gavosi manyčiau apie 1kg vyniotinio, nepasvėriau:
0,5kg žuvies masės, jau išknibinėtos;
vidutinės morkos;
svogūno;
kelių skiltelių česnako;
žalumynų (krapų, petražolių, žodžiu pagal skonį ir galimybes);
2-3 riekių batono;
150 ml.pieno;
kiaušinio;

marlės, siūlo, folijos

pradedame:
susitarkuojam morką ir susmulkinam svogūną pakepinam, kada morkos suminkštėja dedame svogūna kaip šis suminkštėja įtraiškome česnaką;
į žuvies masę įmušame kiaušinį, dedame žalumynų ir kitų prieskonių, dedame piene išmirkintą batoną, sudedame pravėsuses pakepintas morkas ir svogūnus ir viską gerai išmaišome;
paruoštą masę krečiame į marlę ir susukame į ritinį, tada surišame galus ir suformuojame vyniotinį;
tą ritinį dedame į formą pilame vandens, kad apsemtų iki pusės mūsų vyniotinį ir uždengę folija pašauname į orkaitę kepame 45-55min.
atvėsusį vyniotinį išvyniojame, pjaustome ir skanaujame.

prie šio vyniotinio labai tinka natūralaus jogurto paskaninto agurkais ir svogūnų laiškais padažas, aišku galima ir į majonezą maišyti šiuos priedus, bus taip pat labai geras variantas.

2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Gruzinų restoranas Genacvale ir Borjomi

labai smagu papulti į šaunią kompaniją ir turiningai praleisti laiką. Sekmadienio popietė buvo būtent tokia. Smagiai nuvykome į Vilnių kelionė nei kiek neprailgo, ech kada gi moterys neturėjo apie ką pataukšti :)))) Vilnius man mistinis miestas ir aš jame vis dar jaučiuosi tarsi ne Lietuvoj (gėda), tad daug galvos kvaršinti tikrai netenka, nes esame nuvežtos į vietą, pristatytos kaip viešnios i Borjomi surengtą pristatymą Gruziniškame restorane...
„Borjomi“ – tai natūralus mineralinis vanduo, kuris išsiskiria savitu skoniu ir unikalia mineralų kompozicija, išgaunamas iš vulkaninės kilmės Gruzijos gelmių.
 Lietuvoje mažai geriame vandens, neturime šio gero įpročio atsigerti prieš valgį bent pusvalandį, kad geriau virškintų;
geriant kavytę užgerti vandeniu;
per dieną išgerti apie 2 - 2,5 l, vandens iš kurių bent pusė turėtų sudaryti vanduo...
Borjomi siekdami populiarinti vandens gėrimą pakvietė maisto tinklaraštininkus į ne taip senai atsidariusį gruzinų restoraną

vieta pasakiška... ant Neries kranto jaukus, nedidukas restoranas, kuriame pasinkami ne klientai, o svečiai, taip mum teigė David, restorano šeimininkas, išdavęs keletą savo virtuvės paslapčių. Labai šaunus vyriškis, o jo nuomonė, kad virtuvėje turi karaliauti moterys buvo labai išmintingai apginta, kad namų šilumą ir jaukumą sukuria šeimininkė, o vyrai mėgsta tik skaniai pavalgyti :) tad kodėl tam priešintis, teigė šeimininkas. Virėjai dirbantys virtuvėje yra iš Gruzijos, kaip teigė David verkė daugiau nei pusė Tbilisio kaip pasikvietėme šefę į Lietuvą.
 gražu, jauku ir tikra...
Borjomi mineralinis vanduo kuris turi gilias tradicijas, ant kiekvieno butelio yra elniukas, kuris simbolizuoja legendą apie šio vandens savybes, pašautas elniukas perėjęs per upelį iš jo pakilo sveikas ir taip išsilaisvino nuo jį medžiojusių žmonių, kurie vėliau šią legendą skleidė po miestus ir kaimus, o dabar ji jau apskriejusi ir pasaulį, su elniuku ant Borjomi butelių. Kaip juokavo Restorano šeimininkas jei ant stalo yra Borjomi tada net neabejoju, kad svečiai yra gruzinai, jei mineralinio nėra tada jau galima dvejoti. bandėme išklausti ar maiste naudojamas mineralinis, tačiau sakė geriausia jį vartoti kaip vandenį kurį geriame. Marinuoti šašlykams labai tinka šis vanduo jis puikiai suminkština mėsą. Neišgavome šašlykų paslapties iki galo - truputis balto sauso vyno, šiek tiek pipirų ir lauro lapų ir aš išdidžiai pareiškė David, taip paliko paslatį neatskleistą iki galo, bet mes skanavome nuostabiai gardžią mėsytę....
  mėsytei pagardinti buvo du padažiukai slyvų su mėtomis gruziniškai vadinamas tkemali ir adžika ta tikroji skani ir aštri. Šašlykai buvo net trijų rūšių visi puikūs ir vienas už kitą skanesni. Gruziniškoje virtuvėje viskas užkandama duona, duonytę jie kepa vietoje ji traški, bet viduje minkštutė.
turėjome puikią progą paskanauti gruziniško sūrio, daržovių su riešutais, pievagrybių įdarytu su sūriu  chacapuri - tai dar vienas nerealus užkandis atkeliavęs iš Gruzijos kaip teigė David ne tik kiekviename  regione šis patiekalas vis kitoks, bet jis vis kitoks kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Šis buvo klasikinis dar kitaip vadinamas amerikietišku, o pačiame restorane gaminami net 4 šio skanėsto variantai.
va kaip vaišingai buvo mums stalas nukrautas :) 


o kaip staigmeną gavome ir patys pasigaminti šaltąjį užkandį. Baklažanus įdaryti riešutų ir prieskonių mišiniu, niu labai skanus variantas.
va kiek nedaug tereikia padaryti tikrai skanų užkandį, aišku dauguma prieskonių atsivežtiniai... na bet pamėginti tikrai galima ir čia ;) 
tai greit stojome į eilę ir bandėme susisukti patys sau užkandėlę :) svarbiausia meilė gaminant maistą, dažnai skambėjo David žodžiuose ir kas gali paneigti, kad ir iš kirvio išverdame sriubą ;)


pabaigai kaip ir pridera gavome "Rojaus obuoliukų" desertą, nu tikrai norisi į tą vakarykštį rojų... 
 David prašė, kad matytųsi Gruzijos užrašas ir kaip pats teigė, jei jum nepatisk šis desertas tada man liks tik rankas nusipjauti. Jis buvo tikras, akd mum tai patiks, ir kaip galėtų būti kitaip kaip taip žiūrima į atvykstantį svečią...


ačiū už puikų vakarą ir gerą laiką
ačiū už patarimus ir dovanas
ačiū už pakvietimą ir gerą kompaniją


na ir pabaigai keli paparacių kadrai paparaciams :) 


2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis

vilkžuvės pjausniai

mano šeimyna žuvies mėgėjai kas valgyt, kas gaudyt, bet visi draugaujame su žuvimi :) užklydus į savo mylimą žuvies krautuvėlę radau "vilkžuvės pjausnius", nepigus reikalas 17lt už kilogramą, po vieną neparduoda tai čiupau tą kilą ir lėkiau namo kept neragautos žuvies...

galvoju reikia daug nemandravoti ir iškepti paprastai, kad paragauti, paskanauti ir tiek, atsileidusę žuvį įtryniau citrininiais žuvies prieskoniais pasimarinavus valandėlei apvoliojau miltuose, tada į kiaušinį ir džiuvėsėlius   ir į orkaitę 30-40 min kol gražiai paruduos. Žuvis tikrai labai skani, jokių ašakėlių, švelnaus skonio balta it sniegas...

o prie jos nerealus padažėlis:
vieno didelio apelsino sultys;
šaukštas garstyčių su grūdeliais;
mažo čiliuko, be sėklyčių;
šiek tiek druskytės, skoniui pagyvinti;
rudojo cukraus šaukštelis;
viską pakaitinti ant keptuvės kol sultys kiek nusigaruos liks maždaug du trečdaliai, ragauti jei rūgštu galima įdėti dar kiek cukraus, jei norisi aštrumo man lb trūko tai įspaudžiau česnako skiltelę, žod-iu ragaujant pritaikykite savo skonio receptoriams :)

pjausčiau kininį kopūstą ir agurką žuvį ant virš ir tuo pačiu padažiuku padažant nu super :)

Kijevo kotletai

net nustebau pamačiusi kiek laiko nieko naujo nerašiau...o kaip pamačiau tai dar sunkiau tapo parašyti kažką ir vis tempiu dieną po dienos dar ne šiandien dar ne šiandien, o vat šiandien sakau imsiu ir parašysiu :)

užsiėmus esu visu kuo tik ne maisto gaminimu kaip tik turiu valandėlę laisvą nuo namų ruošos, knygelių skaitymo, spalvinimo, žaislų kurpimo ir viso to kas smagu, bet atima visą mano laiką...

nusipirkom elektrinę mėsmalę (galų gale įrodžiau, kad man jos labai reikia, nors šiandien pagalvojus kiek kartų ją ištraukiau galvoju kitaip, tik vyrui neprasitarti reikia :)))) ir ten yra antgalis darantis kijevo kotletus tai buvo tiesiog būtinybė tai išmėginti ir ką Jūs sau manote net mano vyrui ėmė patikti kotletai kurių iki tol nemėgo, o dar kaip pamatė kiek su jais terlionės tai iš kart ir skonis ir nauda atsirado :)

taigi kijevo kotletai ;) tikiu, kad daugelis esate juos darę, o gal iš tingėjimo perkat padarytus (tikrai nesmerkiu) darbo yra, bet kaip visada verta pasidaryti savo, jie namie gaminti, jie visai kitokie, jie ir gaminasi lengviau ir valgosi skaniau :)

taigi 12-14 kotletukų  reikės:
vištos 0,8-1 kg.;
200 ml. grietinėlės;
100 g. sviesto;
150 g fermentinio sūrio;
prieskonių;

apvoliojimui : 2-3 kiaušiniai ir džiuvesėlių;

kepimui aliejaus

vištą nusikauliname ir sumalame aš maliau du kart, įdedame prieskonių, supilame grietinėlę ir gerai išminkome;
sviestą įdedame į kamerą, kaip sušąla sutarkuojame sviestą ir sūrį per burokinę tarką, gerai išmaišome, kad būtų tiek sūrio tiek sviesto; jei turite įdėkite žalumos (krapų, petruškų - jos pagyvins sviestuko ir sūrio mišinį ne tik skoniu, bet ir vaizdu);
 viskas formuojame kotletukus, per mano mandrą mašinką jie suformuojami telieka į vidų įdėti sūrio ir sviesto mišinį ir apvolioti kiaušinio plakinyje ir džiuvesėliuose du kartus tai dariau.
kepame, pasidarome salotikių ir skanaujame:


SKANAUS ;)

išskaičiavome, kad kotleto kaina nesiekia lito, jei vištytė pirkta turgelyje.