Gruzinų restoranas Genacvale ir Borjomi

labai smagu papulti į šaunią kompaniją ir turiningai praleisti laiką. Sekmadienio popietė buvo būtent tokia. Smagiai nuvykome į Vilnių kelionė nei kiek neprailgo, ech kada gi moterys neturėjo apie ką pataukšti :)))) Vilnius man mistinis miestas ir aš jame vis dar jaučiuosi tarsi ne Lietuvoj (gėda), tad daug galvos kvaršinti tikrai netenka, nes esame nuvežtos į vietą, pristatytos kaip viešnios i Borjomi surengtą pristatymą Gruziniškame restorane...
„Borjomi“ – tai natūralus mineralinis vanduo, kuris išsiskiria savitu skoniu ir unikalia mineralų kompozicija, išgaunamas iš vulkaninės kilmės Gruzijos gelmių.

 Lietuvoje mažai geriame vandens, neturime šio gero įpročio atsigerti prieš valgį bent pusvalandį, kad geriau virškintų;
geriant kavytę užgerti vandeniu;
per dieną išgerti apie 2 - 2,5 l, vandens iš kurių bent pusė turėtų sudaryti vanduo...
Borjomi siekdami populiarinti vandens gėrimą pakvietė maisto tinklaraštininkus į ne taip senai atsidariusį gruzinų restoraną

vieta pasakiška... ant Neries kranto jaukus, nedidukas restoranas, kuriame pasinkami ne klientai, o svečiai, taip mum teigė David, restorano šeimininkas, išdavęs keletą savo virtuvės paslapčių. Labai šaunus vyriškis, o jo nuomonė, kad virtuvėje turi karaliauti moterys buvo labai išmintingai apginta, kad namų šilumą ir jaukumą sukuria šeimininkė, o vyrai mėgsta tik skaniai pavalgyti :) tad kodėl tam priešintis, teigė šeimininkas. Virėjai dirbantys virtuvėje yra iš Gruzijos, kaip teigė David verkė daugiau nei pusė Tbilisio kaip pasikvietėme šefę į Lietuvą.

 gražu, jauku ir tikra...
Borjomi mineralinis vanduo kuris turi gilias tradicijas, ant kiekvieno butelio yra elniukas, kuris simbolizuoja legendą apie šio vandens savybes, pašautas elniukas perėjęs per upelį iš jo pakilo sveikas ir taip išsilaisvino nuo jį medžiojusių žmonių, kurie vėliau šią legendą skleidė po miestus ir kaimus, o dabar ji jau apskriejusi ir pasaulį, su elniuku ant Borjomi butelių. Kaip juokavo Restorano šeimininkas jei ant stalo yra Borjomi tada net neabejoju, kad svečiai yra gruzinai, jei mineralinio nėra tada jau galima dvejoti. bandėme išklausti ar maiste naudojamas mineralinis, tačiau sakė geriausia jį vartoti kaip vandenį kurį geriame. Marinuoti šašlykams labai tinka šis vanduo jis puikiai suminkština mėsą. Neišgavome šašlykų paslapties iki galo - truputis balto sauso vyno, šiek tiek pipirų ir lauro lapų ir aš išdidžiai pareiškė David, taip paliko paslatį neatskleistą iki galo, bet mes skanavome nuostabiai gardžią mėsytę....

  mėsytei pagardinti buvo du padažiukai slyvų su mėtomis gruziniškai vadinamas tkemali ir adžika ta tikroji skani ir aštri. Šašlykai buvo net trijų rūšių visi puikūs ir vienas už kitą skanesni. Gruziniškoje virtuvėje viskas užkandama duona, duonytę jie kepa vietoje ji traški, bet viduje minkštutė.
turėjome puikią progą paskanauti gruziniško sūrio, daržovių su riešutais, pievagrybių įdarytu su sūriu  chacapuri - tai dar vienas nerealus užkandis atkeliavęs iš Gruzijos kaip teigė David ne tik kiekviename  regione šis patiekalas vis kitoks, bet jis vis kitoks kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Šis buvo klasikinis dar kitaip vadinamas amerikietišku, o pačiame restorane gaminami net 4 šio skanėsto variantai.

va kaip vaišingai buvo mums stalas nukrautas :) 


o kaip staigmeną gavome ir patys pasigaminti šaltąjį užkandį. Baklažanus įdaryti riešutų ir prieskonių mišiniu, niu labai skanus variantas.

va kiek nedaug tereikia padaryti tikrai skanų užkandį, aišku dauguma prieskonių atsivežtiniai... na bet pamėginti tikrai galima ir čia ;) 

tai greit stojome į eilę ir bandėme susisukti patys sau užkandėlę :) svarbiausia meilė gaminant maistą, dažnai skambėjo David žodžiuose ir kas gali paneigti, kad ir iš kirvio išverdame sriubą ;)


pabaigai kaip ir pridera gavome "Rojaus obuoliukų" desertą, nu tikrai norisi į tą vakarykštį rojų... 

 David prašė, kad matytųsi Gruzijos užrašas ir kaip pats teigė, jei jum nepatisk šis desertas tada man liks tik rankas nusipjauti. Jis buvo tikras, akd mum tai patiks, ir kaip galėtų būti kitaip kaip taip žiūrima į atvykstantį svečią...


ačiū už puikų vakarą ir gerą laiką
ačiū už patarimus ir dovanas
ačiū už pakvietimą ir gerą kompaniją


na ir pabaigai keli paparacių kadrai paparaciams :) 

vilkžuvės pjausniai

mano šeimyna žuvies mėgėjai kas valgyt, kas gaudyt, bet visi draugaujame su žuvimi :) užklydus į savo mylimą žuvies krautuvėlę radau "vilkžuvės pjausnius", nepigus reikalas 17lt už kilogramą, po vieną neparduoda tai čiupau tą kilą ir lėkiau namo kept neragautos žuvies...

galvoju reikia daug nemandravoti ir iškepti paprastai, kad paragauti, paskanauti ir tiek, atsileidusę žuvį įtryniau citrininiais žuvies prieskoniais pasimarinavus valandėlei apvoliojau miltuose, tada į kiaušinį ir džiuvėsėlius   ir į orkaitę 30-40 min kol gražiai paruduos. Žuvis tikrai labai skani, jokių ašakėlių, švelnaus skonio balta it sniegas...

o prie jos nerealus padažėlis:
vieno didelio apelsino sultys;
šaukštas garstyčių su grūdeliais;
mažo čiliuko, be sėklyčių;
šiek tiek druskytės, skoniui pagyvinti;
rudojo cukraus šaukštelis;
viską pakaitinti ant keptuvės kol sultys kiek nusigaruos liks maždaug du trečdaliai, ragauti jei rūgštu galima įdėti dar kiek cukraus, jei norisi aštrumo man lb trūko tai įspaudžiau česnako skiltelę, žod-iu ragaujant pritaikykite savo skonio receptoriams :)

pjausčiau kininį kopūstą ir agurką žuvį ant virš ir tuo pačiu padažiuku padažant nu super :)

Kijevo kotletai

net nustebau pamačiusi kiek laiko nieko naujo nerašiau...o kaip pamačiau tai dar sunkiau tapo parašyti kažką ir vis tempiu dieną po dienos dar ne šiandien dar ne šiandien, o vat šiandien sakau imsiu ir parašysiu :)

užsiėmus esu visu kuo tik ne maisto gaminimu kaip tik turiu valandėlę laisvą nuo namų ruošos, knygelių skaitymo, spalvinimo, žaislų kurpimo ir viso to kas smagu, bet atima visą mano laiką...

nusipirkom elektrinę mėsmalę (galų gale įrodžiau, kad man jos labai reikia, nors šiandien pagalvojus kiek kartų ją ištraukiau galvoju kitaip, tik vyrui neprasitarti reikia :)))) ir ten yra antgalis darantis kijevo kotletus tai buvo tiesiog būtinybė tai išmėginti ir ką Jūs sau manote net mano vyrui ėmė patikti kotletai kurių iki tol nemėgo, o dar kaip pamatė kiek su jais terlionės tai iš kart ir skonis ir nauda atsirado :)

taigi kijevo kotletai ;) tikiu, kad daugelis esate juos darę, o gal iš tingėjimo perkat padarytus (tikrai nesmerkiu) darbo yra, bet kaip visada verta pasidaryti savo, jie namie gaminti, jie visai kitokie, jie ir gaminasi lengviau ir valgosi skaniau :)

taigi 12-14 kotletukų  reikės:
vištos 0,8-1 kg.;
200 ml. grietinėlės;
100 g. sviesto;
150 g fermentinio sūrio;
prieskonių;

apvoliojimui : 2-3 kiaušiniai ir džiuvesėlių;

kepimui aliejaus

vištą nusikauliname ir sumalame aš maliau du kart, įdedame prieskonių, supilame grietinėlę ir gerai išminkome;
sviestą įdedame į kamerą, kaip sušąla sutarkuojame sviestą ir sūrį per burokinę tarką, gerai išmaišome, kad būtų tiek sūrio tiek sviesto; jei turite įdėkite žalumos (krapų, petruškų - jos pagyvins sviestuko ir sūrio mišinį ne tik skoniu, bet ir vaizdu);
 viskas formuojame kotletukus, per mano mandrą mašinką jie suformuojami telieka į vidų įdėti sūrio ir sviesto mišinį ir apvolioti kiaušinio plakinyje ir džiuvesėliuose du kartus tai dariau.
kepame, pasidarome salotikių ir skanaujame:

SKANAUS ;)

išskaičiavome, kad kotleto kaina nesiekia lito, jei vištytė pirkta turgelyje.

tradiciniai pusryčiai (kiaušinis ir dešrelė - puikus duetas)

nors Valentino diena ir praėjo, bet pusryčius valgome kas rytą ir manau jie aktualiausi savaitgaliais ar laisvadieniais kaip šiandien :)
taigi idėja kaip paversti tradicinius pusryčius netradiciniais ;)
reikės pieniškų dešrelių ir kiaušinių (kiekis priklauso nuo skrandžio dydžio :)) bei degtukų

pjauname dešrelę per pusę o tada įpjauname palikdami puse centimetro neperpjautos iki galo lenkiame ją į kitą pusę ir sutvirtiname degtuku dedame į įkaitintą keptuvę ir įmušame į vidų kiaušinį...

 toks paprastas procesas, o taip sunku aprašyti tikiuosi vaizdinė priemonė padės :)
jei mėgstate kad kiaušinio trynys liktų skystas kepti reikia kol baltymas iškeps, aš nemėgstu kaip trynys skystas tai šias širdis apverčiu ir apkepu iš abiejų pusių, aišku grožio atžvilgiu tai šiek tiek nukenčia, bet skonis pagerėja :)

skanaus :)

lietiniai ir naujai atrastos dešrelės

manau blynai karaliauja kiekvienuos namuos ir tuoj bus užgavienės kurios pareikalaus vėl daug blynų ir žydukų lietuvos :) gražiausias ir metai iš metų besikartojantis eilėraštukas

vaikščiodami po turgų ir ieškodami ką galime greit suvalgyti parėję po darbų užklydome į "Samsono" skyrių ir tarp visų dešrų akys užkliuvo už medžiotojų dešrelių su jelapenu (galvojau interneto platybėje tikrai rasiu kokią reklaminę foto deja...) dešrelės suviliojo savo mažu "ūgiu" labai simpatiškos mažutės dešrytės taigi tiek reklamos o dabar apie lietinius :)

20 lietinių blynų įdaryti reikės:
apie 100 gramų pievagrybių;
6-8 medžiotojų dešrelių (naudojau tas naująsias su jelapenu);
nedidelio svogūno;
50 g fermentino sūrio;
šaukšto majonezo;

smulkintą svogūną pakepiname su trupučiu aliejaus kaip ima minkštėti suberiame smulkintus pievagrybius kepinti apie 7min. tada nukelti nuo ugnies kol pravės sutarkuoti sūrį, supjaustyti dešreles sukrėsti kepintus svogūnus ir pievagrybius ir apmaišyti su majonezu visą šį gėrį vynioti į lietinio vidų, pakepinti susuktus blynus iš abiejų pusių kol gražiai apskrus, sūris viduje išsilydo blynai tampa sultingi ir skanūs man net jokio padažiuko nesinorėjo...

kitokie ledai

man sudėtingiausia užduotis gimtadienio vaišės į darželį ... nežinau gal kituose darželiuose ar net grupėse yra kitokia tvarka ir viskas ten normalu, pas mus negalima atnešti jokių tortų su kremais...tai koks tortas be kremo?

šiemet nutariau, kad padarysiu vaikam po ledą tai bus ir smagu ir skanu :)

20 ledų reikia:
šokolado (apie 200g);
6-8 kivių;
pagaliukų;

kivius nulupam ir supjaustome griežinėliais apie 1-1,5cm storio ir įkišame pagaliuką;
tada vandens vonelėje ištirpiname šokoladą;
kiekvieną kivio gabalėlį merkiame į šokoladą ir dedame ant kepimo popieriaus taip paruoštus kivius dedame į šaldytuvą kol šokoladas sustings;

 tada jau galime skanauti... matydami ant pagaliuko šokoladinį "ledą" niekas net neįtaria kas laukia viduje :)

o ten pasislėpęs kivis :))))

skanu, paprasta, bet neprasta ;)

užkandis su silke

pastaruoju metu taip aptingau, kad nei gaminu nei valgau nei kitiem duodu :) ir jau kada visi vyrai dūzgia aplink šaukdami, kad jau laikas kažką valgyti paleidžiu puodelį arbatos stabdau žiūrimą filmą ir einu gaminti...

pastarųjų dienų atradimas sumuštiniai su silke, nu labai skanu, greitai pasigamina ir tinka ir kaip užkandis ir kaip pagrindinis vakarienės patiekalas :) pusryčiams nelabai tiks nes daug svogūno ir ne itin malonus burnos kvapas, bet jei visi vienodai kertam tai jokio diskomforto nėra :)

taigi reikia:
svogūno;
duonos ir/ar bulkos;
sviesto;
šaukšto majonezo;
silkės file;

svogūną smulkiai supjaustome ir sumaišome su šaukštu majonezo taip svogūnas "nusigesina" ir nebėra toks aitrus;
tada ant duonos ar bulkos (mano vyram skaniau su bulka, o man labiau patinka su duona) tepame sviestuko, dedame svogūno tyrės ir ant viršaus smulkiai pjaustytos silkės file;
pabarstome krapais;